- veltukas
- 2 véltukas scom. (1) NdŽ, LKGI332, veltùkas (2) 1. menk. nešvarus, netvarkingas žmogus, susivėlėlis: Ji švari, tvarkinga, o jis veltùkas Prn. Tas mūsų mokytojas tai toks véltukas Jnšk. Susivėlęs tas veltùkas Ig. Tai veltùkas mergaitė, galva kap pakulų kuodelis Ig. 2. Brt blogas, susivėlęs gyvulys.
Dictionary of the Lithuanian Language.